Menininkas

Lina Jonikė

Dalintis

Lina Jonikė – lietuvių menininkė, viena garsiausių šiuolaikinės tekstilės menininkių Lietuvoje, savo kūryboje konceptualiai derinanti fotografiją ir siuvinėjimą. Jos kūryba apima platų individualios ir kolektyvinės tapatybės temų lauką - moters, vyro, tautos tapatumo aspektus. Originaliu atlikimu pasižymintys Jonikės kūriniai ekspouojami grupinėse ir personalinėse parodose Europoje, Azijoje. Monika Apčinikovaitė kalbėjosi su autore jos studijoje, nedideliame Rumšiškių miestelyje už Kauno.

Kaip apibūdintumėte savo kūrybą? Gal galite pakomentuoti su kokiomis technikomis dirbate?

Kūryba man - būtina, be jos aš negaliu gyventi, vadinasi, esu atsidavusi savo dabui ir tai man teikia malonumą. O kalbant apie technikas: naudoju seną technologiją - siuvinėjimą, tai tikrai pasauliui nėra nieko naujo, tačiau pagrindas, ant kurio badau adatą yra naujas ir kol kas niekas kitas, išskyrus mane, tokia technika nedirba. Siuvinėjimas ant plastiko atima daug fizinių jėgų ir laiko , tačiau man šis kruopštus ir sunkus darbas yra būtinas siekiant gero, o ne bet kokio, rezultato.

Kas yra fotografijų , ant kurių siuvinėjate, autorius?

Tai yra žmonės turintys gerą techniką ir galintys išpildyti mano idėjas. Nepasitikiu savo, kaip fotografės , įgūdžiais, todėl dirbu su tais, kurie fotografiją išmano geriausiai. Nesinori, kad fotografijos darbas būtų diletantiškas.

Ne paslaptis, kad Jūsų kūryba alsuoja moteriškumu. Neseniai pristatėte naują parodą ,,Jai patinka pomidoras”, kurioje atskleidžiate moters vietą visuomenėje, šeimoje, taip pat parodote moterį skirtingais amžiaus tarpsniais bei jautrių akimirkų metu. Ar moteriška tematika dominuoja visoje Jūsų kūryboje?

Manau, kad kiekvienoje kūryboje yra santykis su asmeniniu gyvenimu. Mano atveju, tai labai subtilu. Pavyzdžiui, kalbant apie šią ekspoziciją, viską lėmė aplinka. Visuomet norėjau padaryti parodą apie besilaukiančios moters ir gėlės santykį, tačiau viskas susiklostė taip, kad augalai dingo ir atsirado pomidorų ciklas, o inspiracijos šaltiniu tapo mano gera draugė, kuri tuo metu laukėsi vaiko.

Jūsų kūrinius jungia esminis bruožas – nesvarumo būsena, kurią sukuria fotografinis atvaizdas ir jį dengiantis išsiuvinėtas plastikas. Ar Jums svarbu, kaip žiūrovas interpretuoja Jūsų kūrinius?

Man yra įdomu, kai žiūrovas interpretuoja kūrinį indvidualiai, pavyzdžiui, visiškai skirtingai nuo manosios idėjos ar suvokimo. Neprieštarauju kitoms nuomonėms apie darbus. Mano tikslas yra estetika, jos aš siekiu labiausiai, o tai kaip žmogus interpretuos kūrinį lieka tik jo asmeninis reikalas.

2012 metais surengėte parodą pavadinimu ,,Aš myliu Lietuvą” , joje pristatėte darbus, kuriuose atsispindi lietuvio tautinis bei kultūrinis tapatumas. Kokia buvo pagrindinė parodos idėja ir kuo Jums svarbi tėvynės tematika?

Buvo viskas labai paprasta: tiesiog peržvelgiau savo kūrybinę veiklą ir pastebėjau, kad viską vienija tas pats architektūrinis lietuviškas paminklas. Tai socialinės, finansinės bei šeimos problemos mūsų šalyje. Mano kūryba kaip karoliai, aš kuriu po vieną karoliuką tam tikra tematika, o vėliau visos šios temos kaip vieningas karolių vėrinys sueina į visumą.

Ką šiuo metu kuriate?


Šiuo metu generuoju vieną idėją, taip pat bandau sujungti dar nebandytas dvi medžiagas, tai siūlai ir izoliacinė juosta. Ieškau tinkamo pateikimo būdo šiems skirtingiems junginiams, nes estetika kūriniuose man yra labai svarbi.

Ar artimiausiu metu planuojate surengti personalinę parodą?

Planuoju metų bėgyje pabaigti darbus. Nenoriu kurti padrikai, todėl visų pirma turi susigulėti idėja ir tik tada galiu pradėti ją įgyvendinti. Kadangi vienam darbui vidutiniškai skiriu apie 400 valandų ,manau, kad po dviejų metų galbūt galėčiau surengti personalinę parodą.

Dalyvavimas Kauno bienalės rengiamose projektuose Jums tikrai nėra svetimas. 2014 m. rudenį vykusioje parodoje,,Laiko drobulė” pristatėte kūrinį "MZ-200.1959” . Gal galėtumėte trumpai papasakoti apie šį darbą ?

Šis kūrinys yra iš būsimos kolekcijos ,,Paslaptys”. Motociklą išsirinkau iš Mindaugo Šventoraičio kolekcijos, o fotografijos autorius Rymantas Penkauskas. O kalbant apie kūrinį, jį dengiantis audinys paslepia objektą taip jį sureikšmindamas, kita vertus, patraukia dėmesį ir skatina smalsumą, norą pažinti bei suprasti. 

Ačiū už atsakymus!

Menininkas

Kūrinys "" pridėtas į Jūsų "" kolekciją

Jūsų krepšelio sesija baigėsi.

Išsaugokite pakeitimus!