Menininkas

Živilė Minkutė

Dalintis

Živilė Minkutė yra jauniausios kartos menininkė, šiuo metu studijuojanti grafikos magistrantūroje Vilniaus dailės akademijoje, surengusi keletą personalinių parodų Vilniuje ir Šiauliuose. 2014 m. lapkričio 14 - gruodžio 31 dienomis Kauno paveikslų galerijoje bus eksponuojama Minkutės personalinė paroda "Juntys". Artėjant parodai, nusprendėme pakalbinti menininkę, kad susipažinti su jos kūryba iš arčiau. 

Studijuoji ir gyveni Vilniuje. Kaip apibūdintum vietos meno lauką ir koks jausmas būti jauna menininke šiame mieste?

Taip, akademija – mano namai, nes vis dar mokausi ir šiais metais įgysiu grafikos magistro laispnį. Vilnius - spalvingas miestas, pilnas įvairių kultūrų, kuo tikrai verta džiaugtis. Kiekvienam, kuris domisi ir ieško, veiklos tikrai pakanka, o kokybė - jau kitas klausimas. Yra daug visko, tad reikia skirti laiko ir dėmesio atsirinkti tai, kas artima. Džiugu, kad jau galiu įvardinti ir save maža šio konteksto dalimi, nors tai - vis dar pirmieji rimti žingsniai. Stengiuosi aktyviai dalyvauti, kur gali ir spėju, nes tikiu atsitiktinumo sėkme. Būtų naivoka tikėti, kad viskas įvyks tyliai užsidarius studijoje. Šiuo metu galiu pasidžiaugti būdama kvadrienalės dalyvių sąraše. Tad jaučiuosi gerai - yra kur augti ir tobulėti, o tai yra svarbiausia.

Kokios temos mene Tave domina?

Nežinau, ar gali būti mene nedominančių temų. Žinoma, gali būti nedominančių kūrinių. Bet jei kūrynys nuoširdus ir įtaigus, kad ir kokia jo tema būtų, jis patraukia dėmesį ir priverčia pasidomėti. O kalbant siauriau, esu egocentriška (tikiu tai būdinga ne man vienai) ir labiausia mėgstu domėtis mano kūrybai artimomis temomis.

Tuomet gal įvardytum, kokie menininkai Tave įkvepia ar turi įtakos Tau ir Tavo kūrybai?

Tikriausiai, kalbėdama apie man ikvėpimą suteikiančius meninkus, rinkčiausi išskirti ir paminėti pasaulio lietuvius Žilviną Kempiną ir Stasį Eidrigevičių. Abiejų autorių kūryba išskirtinai individuali ir labai skirtinga, bet man vienodai stipri ir paveiki. Kartais atrodo, kad menas - tik šydas, per kurį žiūrime į ta patį pasaulį, į kurį žiūri visi žmonės. Meninkas - to šydo kūrėjas. Niekas kitas neturi mano turimos patirties, išskyrus mane, ir ši taisyklė galioja bet kuriam žmogui. Tai yra mano raktas į kūrybą. Todėl mano kūryboje pagrindinės temos - santykiai, emocijos, ryšiai – kasdienybės išgyvenimas, kasdienybę uždengiančio šydo kūrimas. Taigi, čia kaip tik grįžtu prie Kempino, kurio kūrybą drąsiai įvardinčiau kaip išgyvenamą, o ne pamatomą. Tai tarsi gamtos stichija, kurią galima stebėti, su ja susilieti ar išnykti joje. Galima ir nekreipti dėmesio, bet priešintis neverta. Tiesa, jo kūriniai - labiau įsiterpimas į pasaulį nei jo dengimas. Tuo tarpu Eidrigevičiaus kūryba yra artimesnė šydo kūrimui. Atsidavus jo kūriniams, nepatenki į kitą pasaulį, bet pasaulis aplink tave tampa kitu.

Studijuoji grafiką - ar norėtum būti siejama su šia disciplina ar nori dirbti ir su kitomis medijomis?

Žaviuosi, mėgstu ir naudoju grafiką kaip pagrindinę savo kūrybos raišką, bet domiuosi ir kitais dalykais, todėl užsidaryti po "grafikės" statusu nenorėčiau, nes taip nesijaučiu.

Kokius išskirtum esminius kūrybos savitumus dirbant su šia meno medija? Kaip ji įtakoja tavo eksperimentus su kitomis meno formomis, pavyzdžiui, instaliacijoje "Jungtys", kurioje ieškojai "erdvinių" grafikos formų?

Grafika, kaip raiškos forma. turi daug etapų. Tačiau visais atvejais vaizdo formavimas pradedamas kitame paviršiuje ir tik vėliau patenka ant popieriaus. Taigi, yra perkėlimo momentas, atspaudas - tarsi veidrodinis atspindys. Manau, tai pasąmoningai iššaukia tam tikras kūrybos temas ir formuoja savitą priėjimą prie meno procesų. Pavyzdžiui, man visada labai svarbus sluoksniškumas, persidengimai. Manau, kad tai atėjo iš grafikos formos, nes dažnai tai pastebiu ir kitų kolegų kūryboje ar idėjų aprašymuose. Instaliacija "Jungtys" taip pat tarnauja kaip sluoksnis, trukdantis patekti prie grafikos atspaudų, suskaidantis erdvę ir užtveriantis tiesioginį pirmąjį susidūrimą. Turime siluetą, kuris tarsi tinklas laiko, liepdamas pažiūrėti į save lyg į veidrodį, prieš susiduriant su ''santykio'' abstrakcija.

Kūriniuose "Jungtys" aiškiai juntamos laikinumo, pasikartojančių ciklų, dabarties laiko refleksijos. Net kūriniams atlikti pasirinkai monotipijos techniką, kuria padaromas tik vienas neatkartojamas originalus atspaudas - tai taip pat pabrėžia atgal nesugrąžinamo momento reikšmę. Kokios patirtys atvedė prie tokių temų? Ar patyrei kokių įdomių atradimų parodos kūrimo procese?

Preitais metais įvyko daug pasikeitimų asmeniname gyvenime, kurie privertė sustoti ir susimąstyti ne apie tai kas laukia, o apie tai, kas supa ir kad dabartis yra svarbiausias turimas laikas. Man augant, buvau nuolatos mokoma galvoti apie ateitį, siekti kažko, kas bus, įžvelgiu šią tendenciją ir draugų tarpe. Keista, kaip galima užmiršti išgyventi dabarties akimirkas. Visi šie suvokimai atėjo ir į kūrybą. Išgyvenu daug laikinumo, bet tai nėra blogas jausmas. Esame laikini, netikiu amžinuoju gyvenimu. Buvau kamuojama beprotškai didelių ambicijų ir baimės, kad jos gali nepasiteisinti, dabar jaučiuosi geriau. Tikriausia nesuklysiu sakydama, kas visa tai, apie ką kalbu teko išgyventi ir šios parodos kūriniams, nes jie pilnavertiškai dalyvavo procese ir išgyveno daugybę, tiesa vizualinių, metamorfozių, kol tapo abstrakčiais pilkų tonų amplitudėje išsiplėtusiais mirgėjimais. Koncentruojuosi į processą, nes tai, kas atliekama šimtu procentų mėgaujantis ir tikint, negali atnešti blogo rezultato.

Ką kuri šiuo metu?

Pastaruoju metu užsiimu smulkiais projekėliais, tuo pačiu galvoje vystydama naują seriją, kuri išaugo iš ''Jungčių". Vaizdas turėtų būti gerokai kitoks, bet turinio prasme - tai tęstinis kūrinys. Visgi, kaip minėjau anksčiau, mano kūrybos procesas labiau išgyvenamas nei įvykdomas, taigi viskas dar gali stipriai pakisti. Ateitis man visada buvo keblokas klausimas, nemėgstu kruopščiai planuoti, tuomet jaučiuosi tarsi uždaranti kitas galimybes. Manau, kad svarbu turėti idėją, tarsi tikslą į kurį keliauju, o visa kita dėliojasi aplink, žinoma, jis kinta su naujai įgyjamomis patirtimis. Šiais metais uždarau savo studijų etapą, bent jau kuriam laikui, tad neišvengiamai teks priimti nemažai gana svarbių spendimų, bet šiuo metu esu susikoncentravusi ties dabartimi, o ateitis bus ateityje.

Ačiū už atsakymus.

Menininkas

Kūrinys "" pridėtas į Jūsų "" kolekciją

Jūsų krepšelio sesija baigėsi.

Išsaugokite pakeitimus!